Kodėl taip būna..? Atrodo, kad gyvenimas yra nuobodus, liūdnas ir pilkas, nieko nevyksta, viskas teka sava vaga ir monotonija ima viršų, smaugdama ir dusindama permainų ištroškusią sielą…tik staiga viskas ima ir pasikeičia. Naujienos užgriūna lyg lavina ir nebežinai kurio galo griebtis, kad išgyventum…
Taip nutiko ir man. Gyvenau ramiai ir nuobodžiai. Viena eilinė ir pilka diena keitė kitą, rutina supo ir jau buvo pradėjusi pykinta. ir štai, užgriuvo: lietuvių kalbos, matematikos, geografijos olimpiados, konkursai, diskusijos, koncertai, operacija, pasiruošimas…sukrėtusios ir sudrebinusios mano pasaulį iki pašaknų.
Atrodo žmogaus gyvenimas negali būti tolygus. Negali po lygiai pasiskirstyti negandų ir džiaugsmų, kuriuos atlaikyti įstengtų net paauglys, į visas keturias puses plėšomas hormonų ir kasdienių nuotaikų svyravimų. Juk tada nereikėtų verstis per galvą, bandant viską ištverti ir sugebant suderinti pareigas ir poilsį.
Bet paskui trumpam stabteli ir susimąstai… Jei viskas būtų išdėliota saikingai ir tolygiai ar tokia monotonija dar labiau neerzintų? Ar tuomet nesinorėtų dar daugiau ekstremalumo, kuris užgrūdintų, keistų mąstymą, ruoštų tolesniam gyvenimui ir leistų suvokti, kad gyventi verta net tada kai sunkumai bando palaužti..?
Tad nusišypsokime ir patikėkima sena kaip pasaulis tiesa: “nėra to blogo, kad neišeitų į gerą” 
