Kas tie EMO 2. Atsakymas.

Belieka tik žavėtis tuo, kokią nenumaldomą grandininę reakciją sukėlė mano straipsniukas apie EMO, parašytas daugiau nei prieš metus.  Žavėtis galiu vien todėl, kad nematau prasmės verkti ar graužtis nagų.

Susidarė toks įspūdis, jog visi komentatoriai nori priversti mane ištrinti tai, ką parašiau. Žinoma, galėčiau tai padaryti, bet neketinu, nes tai mano nuomonė ir aš turiu teisę ją reikšti viešai.

Ar vienaip, ar kitaip, atsiprašau tų, kurie nesuprato mano straipsnio tikslo- išsakyti tai, ką manau ir šiek tiek pašiepti tuo metu įsibujojusią subkultūrą, tapusią mada. Mane tuo metu piktino žmonės, išsiGOOGLE’ine nuotraukas, kuriose nusifotografavę tikrieji EMO ir įsikėlę jas kaip savas į plačiai “vartojamą” pažinčių portalą (jo vardo neminėsiu, nes jis ir taip gerai žinomas).  Norėjau lengvai šaržuoti tai, kas tuo metu buvo tapę liga.

Dar vienas ir, manau, esminis dalykas, yra tai, jog aš, rašydamą tą straipsnį, NESIRĖMIAU apklausomis ar faktiniais šaltiniais tiek, kad sugebėčiau parašyti objektyviai. Bet to ir neketinau daryti. Tad tikrai nesutinku ir nepriimu kritikos iš tų žmonių/lankytojų/komentatorių, kurie atvirai reiškia pasipiktinimą mano nuomone. Sutinku, kad Jūs turite visas teises parašyti savo nuomonę, bet nemanau, kad verta visą savo įtūžį nusistovėjusioms visuomenės normoms, kurios tiesiog negali pakęsti “kitokių” (tai sakydaa turiu galvoje savotiškų, išsiskiriančių iš pilkos masės) žmonių, išlieti ant manęs. Suvokiu, jog tapau žaibolaidžiu Jūsų nuomonei ir pasipiktinimui, bet nesutinku su tuo, nes straipsnyje nerašiau, jog ketinu apšviesti visus ir papasakoti, kokie iš tiesų yra tikrieji EMO.

Ir dar, norėčiau pasakyti jau dabar, kad vėliau nekiltų nesusipratimų- nepakęsiu įžeidinėjimų ir necenzūrinių žodžių tiek mano adresu, tiek apskritai. Viliuosi, kad daugiau tokių komentarų nesulauksiu, antraip jie bus trinami. Negadinkite man nuotaikos, aš negadinsiu jums.

Ačiū.

P.S. gal ir be reikalo čia skundžiuosi, juk kiekvieno “blog’erio”| svajonė yra sulaukti šūsnies komentarų po savo parašytu “post’u”.

P.P.S. tokį straipsnio pavadinimą pasirinkau vien tam, kad atkreipčiau dėmesį visų tų, kuriems įdomu.

“GIMNAZISTAI” :)

Kadangi turiu garbės dalyvauti seniai užgimusios, tačiau vėliau pamirštos ir štai, dabar vėl prisikėlusios, laidos “Gimnazistai” kūrime, manau, turiu teisę ir ją šiek tiek pareklamuoti (nors vargu ar mano atsiliepimai apie užsiėmimą, kuris dabar sukelia daugiausiai emocijų, galėtų būti traktuojami kaip reklama).

Taigi, nuo ko viskas prasidėjo?

O tai nutiko labai seniai, bene prieš dvi dešimtis metų, kai LTV televizijoje dirbę žmonės suprato, jog jaunimui reikia paramos iš kažkur. Nieko keisto. Juk Lietuvoje tuo metu buvo persitvarkymų ir permainų pradžia, suaugusieji nebeturėjo laiko prieti prie vaikų, o, juolab, ieškoti būdų su jais bendrauti, nes patys buvo paskendę sovietinėje rutinoje ir baimėje. Ši laida pažvelgė į paauglių problemas, kurios jiems neduodavo ramybės. Nieko stebėtino, juk problemų paaugliai turėjo tada, turi dabar ir neabejotinai jų turės ateinančios kartos.

Vėliau ši nuostabi laida, deja, dingo iš eterio. Bet, neverta nusiminti, nes viena entuziastinga moteris, buvusi “gimnazistė” suprato, jog paauglių problemos nesikeičia bėgant laikui, ir nusprendė šią laidą prikelti kaip feniksą iš pelenų.

Kadangi šiuo metu Lietuva taip pat išgyvena ne pačius geriausius laikus, o informacinių technologijų pilname pasaulyje tarp žmonių ir net šeimos narių atsirado ,švelniai tariant, praraja, ši laida turėtų priversti tą prarają panaikinti.

Taigi, galiu tik palinkėti mūsų kūrybinei grupei ištvermės, stiprybės, palaikymo iš aplinkinių ir visada žiūrėti į ateitį, kuri spindi gražiausiomis spalvomis. Juk visada galime surasti išeitį, tereikia noro.

Po finalo

Ir štai, Eurovizijos dainų konkursas 2008 baigėsi. Turime nugalėtoją, kuris savo pergale beprotiškai džiaugėsi, džiaugiasi ir dar turbūt ilgai džiaugsis (bet ar galime jį už tai kaltinti? ).

Šiemet antrąjį kartą dalyvavęs Rusijos atstovas-Dima Bilan-nušluostė nosis likusiems dalyviams ir Belgradą paliko nuskynęs Eurovizijos laurus.  Tad faktas: kitąmet šis didelis tarptautinis dainų konkursas vyks Rusijoje (kuri vargu ar išdrįs atsisakyti tokios garbės).

Negalime paneigti, kad šių metų Eurovizinė Dimos (atleiskit, kad taip falmiliariai, bet Rusija mums, visgi, sava) daina buvo kiek prastesnė, nei toji, kurią prieš dvejus metus nulydėjo gausybė aplodismentų ir pagyrimo šūksnių visoje Europoje.  Bet šou buvo vertas aukščiausio įvertinimo!

Galite pykti, galite džiaugtis, tai kiekvieno asmeninis reikalas, o aš nusprendžiau likti nešališka.

Jei kam patiko, tai štai Dimos Bilano daina “Believe”. smagaus klausymo ir iki kito konkurso